Žaibas – tai atmosferos reiškinys, pasireiškiantis galinga elektros kibirkštimi, kuri kyla perkūnijos metu ir yra ryškus šviesos blyksnis. Žaibas kyla dėl debesų arba žemės įelektrinimo: žaibo iškrova gali susidaryti debesyje, tarp gretimų įelektrintų debesų arba tarp įelektrinto debesies ir žemės.
Žaibų pasitaiko debesyse, sluoksniuotuose lietaus debesyse, ugnikalnių išsiveržimuose, tornaduose ir dulkių audrose. Audros debesis yra padalytas į apatinę ir viršutinę dalis, kurių kiekviena turi neigiamą ir teigiamą krūvį.
Debesyje nuolat cirkuliuoja įvairios oro srovės, stumdamos į debesį patekusias daleles. Dėl debesies įkrautų dalelių susidūrimo su įvairiais jame įstrigusiais elementais krūviai persiskirsto: vienų dalelių poliai įgyja teigiamą, kitų – neigiamą krūvį. Neigiamai įkrauta apatinė debesies dalis, esanti arčiau žemės, atstumia elektronus į žemės paviršių, todėl po debesimi susidaro teigiamai įkrauta žemės paviršiaus dalis.
Dėl priešingai įkrautų krūvių kontakto tarp debesies ir žemės atsiranda kibirkštis, kuri ir yra žaibas. Jis veržiasi į žemę ir ten randa savo teigiamąjį krūvį – protoną, kuris skrieja įvairiomis trajektorijomis, dažniausiai zigzagais.
Žaibai skirstomi į linijinius, rutulinius ir tolygius. Linijinis žaibas yra vidutiniškai 2-3 km ilgio, o jo srovės stipris – apie 10 000 amperų. Linijinio žaibo susidarymą lydi griaustinio garsai. Kamuolinis žaibas susidaro išlydžius linijinį žaibą, jis yra rutulio arba kriaušės formos ir šviečia raudonai. Vakarinis žaibas (dar vadinamas perliniu, grandininiu, vėriniu ir lašeliniu žaibu) – tai šviesių, stabilių ir palyginti mažų sferinių darinių seka, dažnai matoma kaip įprasto linijinio žaibo išlydžio pėdsakas.
Žaibo priežastį ir procesą pirmasis aprašė Benjaminas Franklinas. Ištyręs elektros prigimtį, XVIII a. viduryje mokslininkas pasiūlė teoriją, pagal kurią žaibas yra elektros kibirkštis. Tai vėliau leido Franklinui išrasti žaibolaidį.
Zaibo Apsaugos
Žaibas – tai galinga elektros iškrova, kuri įvyksta tarp debesų ir žemės. Daugiausia žalos dėl tokių išlydžių padaroma elektros tinklams. Pavyzdžiui, 2011 m. Airijoje dėl žaibo iškrovos įvykusio transformatoriaus sprogimo iš rikiuotės iškrito „Microsoft” ir „Amazon” duomenų centrai. Žaibas, trenkęs į degiųjų medžiagų sandėlius, padaro didžiulę žalą – tiek žmonių aukų, tiek ekonominių nuostolių. Norint apsisaugoti nuo zaibo reikia apsisaugojimo nuo jų būdų. Norint jas sukurti, reikia geriau suprasti žaibo iškrovų dinamiką ir jų fizines savybes, reikalinga pasidomėti kas yra apsauga nuo zaibo ir kaip tia gali padėti.